Universitetinë sielovada II: Akademinës sielovados gairës Europoje
 
 

Kun. doc. dr. Arvydas RAMONAS
Nacionalinis delegatas universitetinei sielovadai
Klaipëdos universitetas

 
Universitetinë sielovada II: Akademinës sielovados gairës Europoje
 
Didþiulis Baþnyèios dëmesys yra ir bus skiriamas Europos Sàjungos plëtrai, apimanèiai taip pat ir universitetinæ plotmæ. Kuriant bendrà europinæ aukðtojo mokslo erdvæ atitinkamai plëtojasi ir universitetinë sielovada. Jos veikla koordinuojama tarpvalstybiniu lygiu. Akademinës pastoracijos kûrimo tikslas yra stiprinti Krikðèionybës buvimà universitetuose, organizuotai dalijantis kitø ðaliø patirtimi ðioje srityje. Ieðkoma naujø sielovados formø vadinamai „kultûros pastoracijai“ plëtoti. Šiandieniniai aukðtojo mokslo tikslai yra siekti integruoti humanizmà ir mokslà, tikëjimà ir kultûrà, sàþinæ ir paþinimà, humanitarinius ir technologinius mokslus, susieti mokslinæ abstrakcijà ir sintezæ þmogaus visapusiðko iðsilavinimo dëlei. Tokie tikslai lengviau leis kryptingai sujungti asmeniná gyvenimà su studijomis ir profesija. Jau Vatikano II Susirinkimas pastebi, kad katalikiðkø universitetø tikslas – pasiekti, kad ásitvirtintø krikðèioniðkoji mintis, kuri taptø visuomenine, tæstine ir universalia, kuri skatintø aukðtesnæ kultûrà ir atitinkamai formuotø studentus, kad jie taptø þmonëmis, iðkiliais savo þiniomis, pasirengimu atlikti atsakingas pareigas visuomenëje ir liudyti savo tikëjimà pasauliui (plg. Gravissimum educationis nr. 10).
 
Þmogus turi bûti tiek Baþnyèios, tiek universitetø dëmesio centre su savo dvasinëmis, moralinëmis ir materialinëmis vertybëmis. Tokiø vertybiø nebuvimo faktà patvirtino dar nesena dviejø pasauliniø karø istorija, nacizmas ir komunizmas, todël ir politinë Europos Sàjunga visø pirma turi bûti vertybiø sàjunga - solidarumo, iðminties, religinës laisvës ir asmens pagarbos garantas. Universitetas turi galias pritraukti dar nepaþástamus pasaulius ir realybes (pvz. produkcijà), kad juos iðtyrinëtø, ávertintø ir pateiktø visuomenei ne fragmentiðkà, bet vientisà ateities vizijà. Baþnyèia gali padëti mokslui, paþinimui ir naujoms mintims paprasèiau dialoguoti su kitomis kultûromis, lengviau nugalëti iðkylanèius barjerus. Galima dràsiai (ir su ironija) teigti, kad Baþnyèia tebëra viena ið tø Europos maþumos instancijø, kuri dar tebetiki universitetais, nes universitetinëse studijose slypi valstybës, visuomenës ir Baþnyèios ateitis.
 
Apie akademinës sielovados pastoracijos svarbà uþsimena popieþius Jonas Paulius II adhortacijoje Baþnyèia Europoje: „ásitikinæs akademiniø institucijø svarba, praðau, kad ávairiose vietinëse Baþnyèiose bûtø vedama atitinkama universitetinë pastoracija“ - pastebi popieþius.
  
Kokie yra universitetinës kultûros prioritetai ðiandieninëje Europoje? Atsakant á ðá klausimà bûtina iðvardinti ðiuos poþymius:
 
  •   Kuriant bendrà akademinæ erdvæ, sugebëjimas bûti kartu - skirtingø valstybiø, kultûrø, kalbø, mentalitetø, politiniø ir religiniø ásitikinimø þmonëms.
     
  •   Dabartinë Europa yra post-ideologinë, tad ið naujo bandoma surasti atsakymus á amþinuosius transcendentinius klausimus apie Dievà, pasaulá ir þmogø, apie amþinàsias vertybes bei gyvenimo prasmæ.
     
  •   Pastarieji du klausimai ðiandien yra sprendþiami per daug fragmentiðkai, nepakankamai.
     
     
    Kur slypi akademinës sielovados esmë? Krikðèionybë dabarties situacijoje yra pajëgi ásiklausyti ir iðgirsti fragmentiðkumà ir þino atsakymus á ðiuos iððûkius. Krikðèionybë nebijo jokios kultûros. Galima kelti retoriná klausimà: kas nutiktø, jei staiga suvoktume, kad naujoji Europa nebeturi krikðèioniðkø iðtakø? Jeigu ir bûtu suprasta, kad „Dievas mirë“ kaip skelbë F. Nyèë, reiktø skelbti Kristø ið naujo. Dar daugiau – ðiandien, XXI amþiuje, nebëra keliamas klausimas, ar Dievas mirë, bet - vis labiau suvokiama, kad ne Dievas, o þmogus be Jo mirë. Norint autentiðkai „surasti“ vël ið naujo þmogø, bûtina ið naujo surasti Dievà. Tik Vieðpaties perspektyvoje ið naujo yra tinkamai ávertinamas ir pats asmuo bei jo likimas. Kristus kvieèia þmogø iðeiti ið paslapties ir atpaþinti save Dievuje. Paslaptis neneigia racionalumo, bet prieðingai - iðkelià já á dar didesnes aukðtumas.
     
    Kuriant bendrauniversitetinæ europinæ erdvæ daþnai iðkyla tiesos ir meilës santykio problema: ar turime sakyti tiesà apie pasaulá ir þmogø, ar verèiau mylëti? Bet kokiomis priemonëmis ginti savo identitetà, savas tiesas ar kalbëtis, dialoguoti, sësti prie apskrito stalo? Ir èia Krikðèionybë skelbia, kad tiesa sutampa su meile, identitetas yra svarbu, taèiau jis neturi bûti prieðingas dialogui. Taigi kuriant bendrà europinæ universitetinæ erdvæ, ryðkëja ir akademinës sielovados gairës:
     
  •   Universitetinë sielovada, dabar skelbianti Evangelijà, yra ant  „naujos bangos“. Kiekvienas universitetas privalëtø turëti koplyèià, kaip Evangelijos tiesos „inervacijos“ centrà.
     
  •   Evangelija yra skirta visiems, nepaisant anksèiau minëtø valstybiniø, kultûriniø, politiniø ar kalbiniø skirtumø ir ásitikinimø. Universitetinë sielovada neturi likti izoliuota nuo vietinës Baþnyèios realijø: vyskupijos ir parapijos, nes kitaip liktø izoliuota ir nepajëgi perteikti visuotinës Katalikø Baþnyèios mokymo.
     
  •   Turi bûti pabrëþiamas ekumenizmas ir tarpreliginis dialogas. (Pavyzdþiui, po „rugsëjo 11“ visas pasaulis buvo nustebæs ir klausë - kas tai yra Islamas? O ir paskutiniøjø dienø ávykiai dël Mahometo karikatûrø sukëlë didelæ musulmonø pasaulio kritikos bangà). Taigi ramus, akademiðkas dialogas labiausiai ámanomas bûtent universitetinëje terpëje. Bendradarbiavimas tarp universiteto ir Baþnyèios turi bûti ekumeninis: tarp katalikø, ortodoksø ir protestantø. Krikðèionys turi surasti bendrà kalbà ne tik su tikinèiaisiais, bet ir su laisvamaniais.
     
  •   Universitetinë sielovada sudaro kultûros evangelizacijos ir pastoracijos esminæ dalá, kurios tikslas yrabendras Baþnyèios ánaðas á þmoniø iðprusimà, jø kultûros këlimà, pradedant nuo paprasèiausiø kasdieniniø dalykø. Baþnyèiai rûpi ugdyti ne tik daug þinanèias, bet ir màstanèias asmenybes. Studentas turëtø iðmokti universitete kritiðkai màstyti pats, nebûti „sugeriama kempine“, gyvenime siurbianèia á save viskà, kà siûlo mass media.
     
  •   Universitetinë pastoracija, o plaèiau kalbant - kultûros pastoracija, leidþia áþvelgti, kad visø mûsø bendras paðaukimas naujojoje Europos Sàjungoje yra ne tautinis, politinis ar ekonominis, o visø pirma kultûrinis.
     
  •   Universitetinës sielovados prioritetai turëtø bûti ne tik studentai, bet ir dëstytojai, nes jie yra tikrieji universitetø „gyventojai“ – studentai ateina ir iðeina, o dëstytojai pasilieka. Pastovus dëstytojø kontingentas universitetinëse struktûrose leidþia daryti prielaidas apie „permanentinæ universitetinæ sielovadà“. Tad prie evangelizacijos darbo vaisingai gali prisidëti ir tikintys docentai bei profesoriai. Bûtent jie turëtø formuoti tikrus profesionalus, tyrinëtojus, kultûros þmones, socialinio, kultûrinio, politinio ir ekonominio gyvenimo bûsimus vedlius.
     
  •   Rûpintis studentø sielovada bei jø krikðèioniðku iðprusimu yra gyvybiðkai aktualu paèiai Baþnyèiai, nes daugelis studentø baigæ universitetus visuomenëje uþima vadovaujanèius postus, tokiu bûdu Baþnyèia pasiekia paprastai „nepasiekiamus“ þmones.
     
  •   Daþnai universitetuose subræsta paðaukimas á kunigystæ ar vienuolystæ, o tai irgi svarbu Krikðèionybës sklaidai.
     
  •   Vietinëse baþnyèiose vyskupai turëtø atkreipti dëmesá á akademinës sielovados gradacijà, t.y. turi bûti skiriama mokyklinë ir universitetinë sielovada. Jeigu yra ðioje srityje tæstinumas, tai moksleiviams, ástojusiems á universitetus lengviau plëtoti ágytas religines þinias ir patirtá jau aukðtesnëje pakopoje. Jeigu bus tæstinumas tarp mokyklos ir universiteto kapelionø darbo, tai ir pati akademinë sielovada iðvengs fragmentiðkumo, bus labiau logiðka ir organiðka. Bûtina ieðkoti atsakymo, kà gali universitetinë sielovada pasiûlyti normaliai ordinarinei sielovadai, kokios galimos abipusës pasidalijimo patirtimi galimybës. Tikëtina, kad universitetai, prabylantys á þmogø ið mokslo perspektyvø, padës pakrikðtytajam vël ið naujo surasti Kristø. Tokiu bûdu universitetas gali tapti atsivertimo vieta ar netgi ákrikðèioninimo/ávesdinimo sakramentø (Krikðto, Eucharistijos ir Sutvirtinimo) suteikimo galimybë.
      
    Šiandien universitetø ir Baþnyèios santykiuose bûtina áþvelgti tiek Kristaus Nukryþiuotojo figûrà, kaip þenklà, kad praeityje bûta nesusipratimø ir dramatiðkø momentø, tiek – Kristaus Prisikëlusiojo veidà, kad su viltimi þvelgtume á prieð mûsø akis besiskleidþianèià naujà realybæ. Tokia sielovada turëtø bûti ir misionieriðko pobûdþio. Bûti krikðèionimi ir tikinèiu Lietuvoje, Rumunijoje ar Bulgarijoje nëra tas pats, kas Portugalijoje, Ispanijoje ar Italijoje. Baþnyèiai rytø Europoje yra aktualu iðeiti ið katakombø, ið naujo formuoti religijos ir kultûros, tikëjimo ir proto naujà santyká. Sovietizacijos melas sukëlë neigiamø padariniø tø kraðtø þmoniø sàmonëje.
     
    Popieþius Jonas Paulius II, jau minëtame apaðtaliniame paraginime Baþnyèia Europoje, pabrëþia: „Europai yra bûtina religinë dimensija. Kad ji bûtø nauja, analogiðkai kaip Apokalipsës „naujasis miestas“ (Apr 21, 2), turi leistis bûti pasiekiama Dievo. Viltis sukurti pasaulá daugiau teisingesná, daugiau vertà þmogaus, negali ignoruoti tiesos, kad tokios pastangos bûtø bergþdþios be dieviðko palytëjimo, nes „veltui dirbtø miesto statytojai, jei Dievas jo nesaugotø“ (Ps 127, 1)“.
     

    Bus daugiau

     
    		•   
     
       
    Apie naujienø grupes 
    		 
         
    © 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt